Logopedas

Logopedo veikla darželyje

Logopedas darželyje teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Logopedo darbo  tikslas: laiku nustatyti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus ir bendradarbiaujant su pedagogais ir ugdytinių tėvais juos šalinti.

Vaiku kalba tikrinama du kartus per metus: rugsėjo-spalio mėnesį tiriama vaiku kalba, siekiant nustatyti kalbos sutrikimus ir gegužės-birželio mėnesį įvertinama vaiku, lankiusių logopedinius užsiėmimus, padaryta pažanga, nustatomi pokyčiai vaikų kalboje ir rengiamas tolesnis vaiko kalbos korekcijos planas.

Logopedė:

– Išsiaiškina vaikų kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų pobūdį.

– Įvertina ir numato palankiausias sutrikusios kalbos plėtotės, korekcijos priemones ir būdus.

– Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko  specialiojo poveikio priemones  kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos  sutrikimams  šalinti. Lavina  sutrikusias funkcijas, taiko specialius darbo būdus bei metodus.

– Vadovauja vaiko gerovės komisijos darbui.

– Konsultuoja tėvelius vaikų kalbos korekcijos klausimais.

Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?

   Kalbos sutrikimų priežastys yra įvairios. Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia  įvairūs kalbos padargų (liežuvio, lūpų, gomurio, žandikaulių) pakitimai. Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos. Kalbos raidos problemų gali turėti vaikučiai, augantys skurdžioje kalbinėje aplinkoje.

Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą?

 Tėvams būtina susirūpinti, jeigu:

  • vienerių – dvejų metukų vaikai netaria jokių garsų;
  • trejų metų vaikutis vartoja tik pavienius žodelius, garsus, garsažodžius;
  • ketverių – penkerių metų vaikai kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai;
  • penkerių su puse – šešerių metų vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja;
  • vaikas mikčioja;
  • vaikas turi kitų raidos problemų.

Kada kreiptis pas logopedą?

Pamėginkite atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:

– ar mažylis parodo daiktus paveikslėlyje?
– ar supranta ir vykdo paprastus paliepimus (atnešk kamuolį, padėk batukus)?
– ar vaikas taria dviejų žodžių frazes (“katė miau miau”, “einam namo”, “noriu lėlės ir pan.)?
– ar kas mėnesį išmoksta bent po vieną naują žodį?

Iki trejų metų vaiko raidą vertina Ankstyvosios korekcijos tarnybos ir konsultuoja poliklinikų logopedai. Nuo trejų metų vaiko kalbą vertina savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų logopedai, ikimokyklinių įstaigų logopedai. Kompleksinį vaiko raidos įvertinimą atlieka VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Vaiko raidos centras (Vytauto g. 15, Vilnius).

Kas yra logopedinė pagalba?

     Tai logopedinės pratybos, kurių tikslas šalinti kalbos sutrikimus, lavinti jo kalbinius gebėjimus. Nuo  sutrikimo sunkumo, priklauso pratybų  intensyvumas, trukmė ir pobūdis. Logopedinės pagalbos efektyvumas priklauso nuo logopedo ir vaiko tėvelių  bendradarbiavimo.

Kaip vyksta pratybos?

      Logopedo darbo rezultatų reikia laukti gana ilgai. Logopedines pratybas  vaikai lanko 2 – 3 kartus per savaitę,  pratybos trunka apie 20 -25 minutes. Pratybų metu  lavinamas artikuliacinis aparatas, girdimasis suvokimas, sudaromi garsinės analizės ir sintezės  pradmenys, tikslinamas garsų tarimas, turtinamas žodynas, ugdoma rišlioji kalba, lavinami regimieji, erdvės,  laiko ir kiti suvokimai. Per pamokėles naudojami įvairūs paveikslėliai, loto, dėlionės, žaidimai, kompiuteriniai žaidimai ir t.t.

Keletas logopedės pastebėjimų:

• Jeigu vaikui nustatytas kalbos sutrikimas, jis savo problemų ,,neišaugs“. Vaikui tikrai bus reikalinga logopedo pagalba.

• Yra sudėtingų sutrikimų, kada net suteikus logopedo pagalbą, išlieka liekamieji reiškiniai.

• Kalbos sutrikimai gali turėti neigiamos įtakos vaiko mokymuisi.

• Vaikas nekaltas dėl savo kalbos problemų.

Vaiko kalbos raida nuo gimimo iki 7 metų.

Iki 6 mėnesių: guguoja visi
Visi kūdikiai guguoja, net ir kurčnebyliai. Vos gimęs kūdikis jau puikiai girdi. Girdėjo jis ir mamos įsčiose, bet jį pasiekdavo prislopinti garsai. Vos gimęs išgirdęs žmogaus balsą iš arti paprastai į jį reaguoja krūptelėlėdamas. Tačiau labai greitai žmogaus balsą pradeda išskirti iš kitų garsų. Išgirdęs kalbančią mamą kūdikis sulaiko žvilgsnį, pagyvėja. 2-3 mėn. mažiukas jau pradeda guguoti. Tai nevalingi, pavieniai garsai, kurie paprastai išgaunami ryjant, čiulpiant, kvėpuojant.

Sulaukęs 4 mėn.
Kūdikis jau sugeba „pagauti“ garsą ir su pasimėgavimu nepertraukiamai guguoti.

Iki 6 mėn.
Iš kūdikio lūpų jau galima išgirsti įvairių garsų. Vėliau, vystantis vaiko gebėjimui skirti ir mėgdžioti girdimus garsus, pradeda tarti tik gimtajai kalbai būdingus garsus.

7 mėnesiai -1,5 metų
Garsai sukasi ratu. Pusės metukų kūdikis mamos pakalbintas atsako gestais, mimika, veiksmu. Šiuo laikotarpiu jis supranta tik tam tikrą intonaciją, tačiau ištartų žodžių nesusieja su daiktais

Nuo 7 mėn.
Pradeda mėgdžioti savo ir kitų šeimos narių tariamus garsus. Tai labai svarbi kalbos raidos akimirka, nes gebėjimas pamėgdžioti yra ypač svarbus vaiko kalbai. Pradeda vystytis kalbos supratimas. Jei vaikutis pačiauškėjo „ge-ge-ge“, o mama šiuos garsus atkartoja, tarp jų užsimezga kontaktas ir kūdikis čiauška iš paskos tuos pačius garsus. Kūdikiui čiauškant garsų junginių vis daugėja – taip atsiranda pirmieji skiemenys. Pirmieji žodeliai „ma-ma“ ar „te-te“ ir atsiranda kartojant skiemenis. Tik, deja, neaišku, ar kūdikis ištiesų sako „mama“, ar tai tik skiemenų sutapimas

Nuo 1 iki 1,5 metų
Vaikas jau gali pasakyti nuo 2 iki 30 žodžių. Jeigu kaimynų mažylis iš skiemenų sudėlioja daug žodžių, dar nereiškia, kad jis išaugs gabesnis už jūsiškį, puikiai išsiverčiantį su keliais žodeliais. Vaikas gali sakyti tik pirmą žodžio skiemenį, pavyzdžiui, ge (gerti). Tokio amžiaus vaikams būdingi įvairūs garsų praleidimai, jis netaria pirmo arba paskutinio garso. Kodėl „pritilo“ Kartais tėvai išsigąsta, jei jų kūdikis iki šiol daug čiauškėjęs, skiemenavęs staiga liaujasi tai daręs. Kalbos raidai būdinga, kad 10-12 mėn. mažylis „prityla“. Kaip tik tuometu vaikas nustoja čiauškėti ir mokosi tarti pirmus prasmingus žodžius. Šis periodas sutampa su bandymu atsistoti, eiti apie lovytės kraštą ir vaiko dėmesys nuo kalbos nukrypsta į kitusdalykus. Tačiau jei mama dažnai kūdikį skatina kartoti žodelius, netrukus jis pats sugebės daiktus įvardyti tikrais vardais.

1,5-2 metai
Kas rodo piršteliu, o kas jau skaito. Šiame amžiuje gausėja žodynas, todėl 2 m. vaikutis jau sugeba daug pasakyti. Antrųjų metų pabaigoje galima išgirsti trijų keturių suderintų žodžių sakinius, tačiau dauguma vaikų kalba dviejų trijų žodžių sakiniais. Būna, kad vaikas paberia ir daugiau tarpusavyjenederančiųžodžių. Tačiau nebūtinai. Kartais kalbos „šuolis“ neįvyksta ir mažylis vartoja tik kelis pirmus žodžius arba ką nors pasakoja „savo“ kalba. Nereikia dėl to išgyventi, ne skiekvienas vaikas savitas. Nieko keista, jei toks kalbos „šuolis“ įvyksta jau perkopus antruosius metus.

3 metai
Kūryba 2 m. vaikučio kalbos raidai skatinti labai reikia pasakų, eilėraštukų. Jis jau supranta ne tik paliepimus, bet ir, pavyzdžiui, pasakojimą apie daiktus, kurių nėra šalia. Mažylis netaria tam tikrų garsų, juos painioja ir sukeičia vietomis. Besibaigiant tretiesiems metams, vaiko kalbą sudaro jau 1200-1700 žodžių. Nors jo suregzti sakinukai nebūtinai būna suderinti, tačiau vaikutis jau sugeba praktiškai viską pasakyti. Trečiais gyvenimo metais daugelis vaikų nesugeba ištarti garsų h, f, r, š, ž, č, dž. Juos pradeda ištarti vėliausiai ir dažniausiai ten kataisyti. Šiame amžiuje prasideda labai įdomus reiškinys – žodžių kūryba, kuri suklesti tik ketvirtaisiais metais. Sunkiausiai ištariami garsai vaikams yra: h, f, r, š, ž, č, dž.

4 metai:
Smarkiai tobulėja „naujadarų“ kūryba. Būna, ka dminkština kaikuriuos priebalsius, sako liova, liabas, liabai… Pasitaiko, kad vis dar painioja garsus ar neištaria sudėtingesnės struktūros žodžių. Šiame amžiuje greitai vystosi rišlioji kalba, ilgėja, tobulėja sakiniai, nors kartais be konteksto jie sunkiai suprantami. Tėvams svarbu stebėti, ar vaikas sugeba rišliai kalbėti, dėlioti žodelius į sakinius, atskleisti savo mintis. Maždaug iki 5 m. daugiausia vystosi vaiko kalba.

5 metai: greitakalbė
Rišlioji kalba vystosi itin sparčiai. Mažylis su tėvais jau bendrauja dialogu, o kartais mėgsta ir pats vienas su savimi pasikalbėti. Jau sugeba kąnors nuosekliai papasakoti, tačiau pasakojimas dar susijęs su kokia nors esama padėtimi. Kol kas nekuria ir nepasakoja fantazijų (bet gali visiems papasakoti visą tiesą apie tai, kas vyksta namuose). Nuo 2 iki 5 m. pabaigos vaikams, ypač greitakalbiams, būdinga kelis kartus pakartoti atskirus skiemenis (fiziologinė iteracija). Tokia kalba panaši į mikčiojimą, tačiau tai įprasta, ypač jei vaikas kupinas įspūdžių ir nori kuo greičiau jais pasidalyti

6-7 metai
Aiškios mintys. Šio amžiaus vaikas žaidžia ir daug bendrauja su bendraamžiais. Bet kalba jis du tris kartus mažiau nei penktaisiais gyvenimo metais. Jau nebesikalba pats su savimi, o rišlioji kalba lieka tokia, kokia buvo ir prieš metus. Susidaro įspūdis, kad vaiko kalba nesivysto, netobulėja, bet yra ne visai taip. Tai vadinama išorinės kalbos perėjimu į vidinę, paprasta itariant, vaikas mokosi atskleisti savo mintis, reikšti tai, ką galvoja.

Tėveliai, nekaltinkite ir nekritikuokite savo vaikų, o stenkitės suprasti ir padėti.   Jūsų vaikučiai patys geriausi, patys protingiausi, patys šauniausi ! Tereikia mokėti su jais dirbti. Girkite juos ir neleiskite patirti jiems nesėkmių.